Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, desember 2018

Er glóra ķ rafbķlavęšingunni?

Rafbķlavęšing landsins viršist vera drifin įfram af tilfinningasemi įkafamanna ķ umhverfismįlum sem taka lķtt miš af kaldri skynsemi. Miklu skal fórna fyrir afar óverulegan įrangur til minnkunar į losun koltvķsżrings, sem ķ žokkabót er ekki til skaša fyrir lķf į jöršinni nema sķšur vęri. Engir tilburšir eru til žess aš reikna śt alla kostnašaržętti rafbķlavęšingar heldur er įkaft hvatt til žess aš almenningur kaupi rafbķla meš žvķ aš fella nišur allar skattaįlögur į kaupum og notkun rafbķla. Ašeins žannig fįst sumir almennir bķlaeigendur til aš kaupa slķk farartęki, sem nżtast ķ mörgum tilvikum afar illa.

 

Kaupendur rafbķla žurfa ekki aš greiša vörugjald sem er 25% af litlum bķlum né viršisaukaskatt auk sömu gjalda į flutningskostnaš. Žvķ ętti aš bęta viš um 60% ķ sköttum į söluverš žeirra til žess aš gęta jafnręšis gagnvart kaupendum t.d. lķtilla bensķnbķla. Žį greiša rafbķlar ekkert til vegakerfisins sem eigendur bensķn- og dķsilbķla greiša meš skatti į eldsneyti. Skattarnir nema um 60% af śtsöluverši eldsneytis eša um 140 kr. pr. lķtra. Rafbķlaeigendur greiša heldur ekki įrleg bifreišagjöld sem nema um 110 žśs kr. į įri fyrir stóra bķla en gjaldiš er mišaš viš magn śtblįsturs koltvķsżrings.

 

Rafbķlar eru žannig ekki ašeins gjaldfrķir į vegum landsins mešan önnur ökutęki eru skattlögš ķ bak og fyrir heldur er žeim hyglaš meš nišurgreiddum hlešslustöšvum.

Fyrir dyrum eru įtök ķ fjölbżlishśsum vegna kröfu rafbķlaeigenda um aš hśsfélögin komi hlešslustöšum upp ķ sameignum.

 

Dęmiš lķtur nokkuš öšruvķsi śt ef keyptir eru svokallašir tvinnbķlar, ž.e. sem ganga fyrir rafmagni auk bensķns eša dķsilolķu. Gefinn er mjög myndarlegur skattaafslįttur į slķkum bķlum žó aš öllum nema trśarofstękismönnum ķ loftslagsmįlum sé ljóst aš kaupendur slķkra bķla eru fyrst og fremst aš nżta sér skattaafslįttinn. Sama geršu žeir sem fluttu inn bensķnbķla meš metantanki en settu aldrei metan į bķlana nema til aš sżnast enda reynist metan óhagkvęmt eldsneyti į einkabķla og fer ķ žokkabót illa meš mótorana.

 

Nżlegt dęmi af eiganda tvinnbķls er slįandi. Mašur į Selfossi kaupir sér lśxusjeppa - tvinnbķl. Hann hefur eflaust vitaš af žvķ aš hagnašur hans fólst ķ lękkun į kaupverši vegna nišurfellingar skatta og opinberra gjalda en bensķnkostnašur yrši nokkuš hinn sami enda reyndist žaš rétt. Bķlinn kemst aš Kömbunum (20 km) į rafmagnshlešslunni en vegna žyngdarauka bķlsins vegna žungrar rafhlöšunnar eyšir hann meira bensķni. Į köldum dögum dugar rafmagnshlešslan enn skemur. Krafturinn ķ rafhlöšinni minnkar einnig meš vaxandi aldri bķlsins.

 

Ef stóri draumur loftslagsofstękismanna rętist og allur bķlaflotinn veršur rafmagnsdrifinn er ljóst aš ekki veršur unnt aš gefa įfram afslįtt af sköttum og vegagjöldum. Meš einhverjum hętti veršur aš standa undir samneyslunni og vegageršinni. Og hver į aš borga fyrir förgun į stóru og baneitrušu rafmagnsgeymunum sem knżja bķlana įfram? Ekki viršist hafa veriš gert rįš fyrir žessum kostnaši hérlendis eins og konan sem hafši sjįlf flutt inn rafmagnsbķl fékk aš reyna. Hśn var ķ rétti žegar bifreiš hennar eyšilagšist ķ įrekstri. Hśn fékk nżjan rafmagnsbķl frį tryggingarfélagi tjónvaldsins en sat uppi meš ónżta flakiš og var rukkuš um 700.000 krónur ķ förgunargjald.

 

Munu eigendur rafbķla sjįlfir greiša fyrir förgun rafgeymanna žar sem žeir greiddu ekki förgunargjöld viš kaup bķlanna eša verša eigendur annarra bķla sem ekki nutu skattfrķšinda lįtnir borga brśsann? Hjį Śrvinnslusjóši sem annast förgun spilliefna fįst ašeins žau svör aš lausn į žessu hafi ekki fundist. Žvķ er meš öllu óljóst hver borgar kostnaš af förgun rafmagnsbķla sem žegar eru komnir į göturnar. Žeir skipta frekar žśsundum en hundrušum.

Förgunarkostnašurinn veršur eflaust ekki svona hįr žegar žśsundum rafmagnsgeyma veršur eytt į įri. Ljóst er žó aš kostnašurinn veršur grķšarlega hįr, sennilega 4-5 milljaršar į įri, mišaš viš ešlilega endurnżjunaržörf žegar draumurinn fagri hefur ręst. Ekki mį gleyma žvķ aš žessir rafmagnsgeymar eru hęttulegir, t.d. ķ įrekstri og mešhöndlun vegna hįspennu, en einnig kemur fyrir aš žér springa ķ loft upp og geta valdiš stórslysi og ķkveikju.

 

Ef markmiš Parķsarsamkomulagsdraumóramanna mun rętast og enginn śtblįstur į lofttegundum frį bķlum veršur fyrir hendi mun heildarśtblįstur frį mannheimum hérlendis minnka um 4%. Ef viš tękjum nżlega męlt śtstreymi frį Kötlu ķ Mżrdalsjökli meš ķ dęmiš fęri žetta nišur ķ rśmt 1%. En ef viš tękjum allt śtstreymi allra eldstöšva, jaršhitasvęša į Ķslandi og ešlilegs nišurbrots lķfręnna efna meš ķ reikninginn vęri žetta vart męlanlegt ķ ešlilegri hringrįs lofttegunda andrśmsloftsins, sem mun vera samansett śr 78% köfnunarefni, 21% sśrefni en żmsar lofttegundir skipta meš sér žessu eina prósenti sem eftir er.

 

Hlutfall koltvķsżrings mun nśna vera 0,041% en hefur męlst 15 sinnum hęrra ķ sżnum frį fyrri tķmum jaršsögunnar. Hér mį gjarnan koma fram aš žvķ ašeins mį kalla koltvķsżring gróšurhśsalofttegund vegna žess aš garšyrkjumenn dęla žessari hollu lofttegund gjarnan inn ķ gróšurhśs sķn til aš auka vaxtahraša plantnanna og veršur ekki meint af. Engin raunveruleg vķsindi geta sżnt fram į aš žessi lofttegund hafi nein įhrif į hitastig jaršar - ekki vottur af sönnun eins og Nóbelsveršlaunahafi ķ ešlisfręši sagši aš mér įheyrandi.

 

Aš lokum žetta. Rafmagnsdrifin ökutęki eru engin nżlunda ķ heiminum. Menn hófu žegar um mišja nęstsķšustu öld aš žreifa sig įfram meš žannig farartęki. Rafmagnsbķlar eru žvķ meš hįtt ķ tveggja alda žróunarsögu aš baki og hafa samt ekki komist į hęrra stig en raun ber vitni. Žeir veršskulda ekki aš meš žeim sé borgaš svo žeir standist samkeppnina viš ašra bķla. Sjįlfsagt er aš lįta žį eins og önnur ökutęki keppa į jafnréttisgrundvelli um bestu lausnina fyrir mannkyn.

Žessi fęrsla birtist ķ Morgunblašinu 5.desember 2018


Vill žjóšin galopin landamęri?

 Eftir 10 daga stendur aš öllu óbreyttu til aš ķslensk stjórnvöld skrifi undir samning Sameinušu žjóšanna ķ Marrakech ķ Marokkó sem ég fullyrši aš yfirgnęfandi meiri hluti žjóšarinnar myndi algjörlega hafna ef žjóšinni stęši til boša aš taka afstöšu til samningsins. Afleišing žessa samnings veršur aš allar flóšgįttir munu opnast fyrir nįnast öllum ķbśum jaršar sem kjósa aš flytja til Ķslands, hvort sem farandsfólkiš flokkast undir hęlisleitendur, flóttamenn eša svokallaša velferšarinnflytjendur.

Samningurinn nefnist Global Compact for Safe,Orderly and Regular Migration eša lauslega žżtt Alheimssamningur um örugga, skipulagša og reglubundna fólksflutninga. Žessi samninngur er tilkominn vegna žeirrar sżnar starfslišs SŽ aš ęskilegt sé aš fólksflutningar ķ heiminum séu geršir ašgengilegri fyrir žį jaršarbśa sem žess ęskja.

Samningurinn var lagšur fram į žingi SŽ 2016 svo ašildarlöndin gętu tekiš afstöšu til hans. Ekki er annaš aš heyra en aš hann verši stašfestur af flestum ašildarlöndum SŽ. Hér hefur samningurinn ekki fengiš neina umfjöllun žessi tvö įr aš séš veršur hjį alžingi, stjórnvöldum eša fjölmišlum. Žvķ er višbśiš aš utanrķkisrįšherra landsins eša stašgengill hans skuldbindi okkur 10. eša 11. desember nk eša eftir rśma viku įn žess aš nokkur umręša hafi fariš fram um samninginn hérlendis. Žaš vęri eftir öšru ķ stjórnsżslunni žar sem rķkir einbeittur brotavilji gegn hagsmunum žjóšarinnar ķ innflytjendamįlum!

Nś er vitaš aš nokkur lönd munu ekki stašfesta samninginn m.a. Įstralķa, Austurrķki, Bandarķkin, Pólland, Ungverjaland, Bulgarķa, Tékkland, Slovakia, Eistland og Israel, en auks žess heyrist sķšustu daganna aš Ķtalķa og Króatķa muni ekki undirrita hann. Žį kann vel svo aš fara aš Danmörk muni ekki undirita samninginn žar sem Žjóšarflokkurinn hótar aš hętta stušningi viš rķkisstjórn Lars Lökke ef samningurinn veršur undirritašur. Žį hefur Sviss įkvešiš aš fresta undirskrift svo unnt reynist aš ręša hann ķ žinginu.

Formęlendur žessa samnings halda žvķ fram aš žessi samningur sé ekki lagalega bindandi fyrir samningsašila sem er kannski rétt ķ žröngum skilningi en enginn getur męlt žvķ ķ mót aš samningurinn er pólitķskt bindandi og hann veršur skeinuhęttur löndunum viš lagalega tślkun żmis konar. Žau rķki sem neita aš undirrita samninginn hljóta aš skilja žaš svo aš žannig komist žau hjį skuldbindingum sem žau vilja ekki takast į hendur.

Samningurinn gerir rįš fyrir aš ašildarlönd muni hvetja almennt til fólksflutninga ķ heiminum, žau mun greiša götu žeirra sem vilja leggja land undir fót, setja undir žau farartęki og greiša fyrir žvķ aš farandsfólk af öllu tagi geti stašist žęr kröfur sem eru geršar til innflytjenda og aušvelda žeim žį vegferš meš upplżsingum og veglegum móttökum.

Žaš er sannarlega dapurlegt ef žingmenn žjóšarinnar hafa ekki burši til žess aš standa vörš um hagsmuni žjóšarinnar vegna žess aš žeir viršist vera svo uppteknir af lķkamspörtum starfsfélaganna og kynórum žvķ tengdu eins og dęmin sanna nś sķšustu daganna aš fįtt annaš kemst aš. Ég var į yngri įrum oft į sumrin vinnufélagi manna sem voru almennt taldir óheflašir. Ég man samt ekki eftir tali sem jafnast į viš žaš sem žingmenn tala jafnvel ķ heyrandi hljóši į opinberum stöšum. Ķ fréttavištölum upplżsti svo formašur Mišflokksins aš žeir žingmenn sem nś lżstu yfir hneykslan į talsmįta žingmannanna sem nįšust į hljóšupptöku į Klausturbarnum vęru dęmalausir hręsnarar žvķ hann hafi oft heyrt žessa starfsfélaga į Alžingi tala meš sķst kurteisari hętti. Žaš er hįttur žeirra sem stunda einelti aš leggjast į žį sem lįgt standa svo žeir verši ekki sjįlfir skotspónar fólks af sama tagi og žeir eru sjįlfur.

Žaš er leitt til žess aš hugsa aš nś žegar viš fögnum 100 įra afmęlis fullveldisins skuli vanta ķ stjórnmįlalķf Ķslendinga menn eins og Jón Magnśsson, forsętisrįšherra (1917-1926), sem įtti hvaš mestan žįtt ķ aš koma Sambandslagasamningnum į og tryggja žar meš fullveldiš. Žessi samningur lagši einnig grunn aš žvķ aš 25 įrum eftir undirritun samningsins gįtum viš į grundvelli samningsins stofnaš lżšveldi įriš 1944. Sennilega hafa fįir trśaš žvķ 1918 aš viš hefšum bolmagn til aš fęra okkur aš fullu undan yfirrįšum Dana svo fljótt sem raun bar vitni en Danir höfšu utanrķkisžjónustuna meš höndum auk žess aš konungurinn, sem var konungur beggja landanna var óneitanlega miklu meiri Dani en Ķslendingur.

Žó aš ég sé mešal žeirra Ķslendinga sem er mest skyldur žessum męta manni ( hann var ömmubróšir minn og į enga afkomendur) er ég aušvitaš ekki fęr um aš fullyrša hvernig hann myndi bregšast viš žessum samningi SŽ sem hér er til umfjöllunar. En ętli honum myndi ekki žykja hart vegiš aš fullveldinu žegar skrifstofumenn śti ķ heimi teldust žess umkomnir aš fara meš fullveldisvald okkar? Og ętli honum myndi ekki žykja meira en nóg ašgert ķ innflytjendamįlum hérlendis žegar hann įttaši sig į žvķ aš 20-25% af vinnandi fólki į Ķslandi vęru erlendir menn? Og ętli honum myndi ekki ganga illa aš skilja aš hér hefšu bśiš mešal okkar mśslķmar sem eftir hjįlfrar aldar dvöl telji rétt aš höggva hendur aš žjófum og jafnvel lķflįta žį sem hverfa frį ķslams trś?

Ég skora į Alžingi Ķslendinga aš hęttu nś öllum subbuskap ķ tali og framkomu. Hvort sem okkur lķkar žeš betur eša verr hefur fólk sem nś situr į alžingi völdin til žess aš huga aš hagsmunum landsins ķ brįš og lengd. Mikiš er ķ hśfi aš laga innflytjendalögin og skoša meš kaldri skynsemi žaš sem hefur veriš aš gerast hjį nįgrannalöndum til žess aš Ķsland žurfi ekki aš kalla yfir sig vandamįl af svipušum toga. Og umfram allt aš sjį til žess aš ekki veriš skrifaš undir žennan frįleita samning.

 


Höfundur

Valdimar H Jóhannesson
Valdimar H Jóhannesson

Höfundur berst gegn gjafakvótanum.

Netfang: vald@centrum.is

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (15.11.): 1
  • Sl. sólarhring: 1
  • Sl. viku: 34
  • Frį upphafi: 175893

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 30
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband