Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2019

Žorskafli fyrir 8400 milljarša króna glatašur į 35 įrum

Žaš er öldungis brįšfyndiš aš hlusta į Kristjįn Jślķusson sjįvarśtvegsrįšherra ręša um brottkast į fiski į fiskmišum landsins eins og aš hér sé um nżlundu aš ręša sem taka verši į meš stórauknum eftirliti meš veišum. Frį upphafi kvótastżringar fiskveiša hefur legiš fyrir aš brottkast er óhjįkvęmilegur fylgifiskur kvótakerfisins og skiptir engu mįli hvaš settir verša miklir peningar ķ eftirlit. Eina leišin til aš stöšva brottkast er aš breyta um veišistżringu en żmsar leišir eru fęrar ķ veišistżringu, sem geršu tvennt:- aš auka réttlęti og bęta nżtingu į fiskistofnum landsins.

Um žetta var mikiš fjallaš fyrir įratugum m.a. af mér. Ég set hér eina grein til gamans en hśn er nęr 22 įra gömul og segir m.a. frį žį augljósum sannindum um brottkast:

Hér kemur greinin sem birtist ķ Morgunblašinu ķ október 1997:

ALLIR sjómenn og fiskverkendur vita aš feikilegt magn af veiddum fiski fer aftur ķ hafiš vegna annmarka aflakvótakerfisins. Enginn veit hvaš magniš er mikiš. Sumir segja aš 40 žśsund tonnum af žorski sé kastaš į glę, ašrir segja 80 žśsund tonn eša į bilinu 20-40% af žyngd žorskaflans. Minnsti fiskurinn fer mest ķ hafiš žó aš hitt žekkist einnig aš fiskurinn sem er of stór fyrir vinnsluvélarnar ķ verksmišjutogurunum fari sömu leiš. Lķklegt er aš helmingi veiddra žorska į Ķslandsmišum sé hent. Veršmętiš nemur milljöršum króna.

Verjendur aflakvótakerfisins taka margir ekkert mark į upplżsingum sem fįst ašeins hjį sjómönnum ķ trśnaši, stinga hausnum ķ sandinn og neita aš trśa žvķ aš žessi skelfilega sóun sé innbyggš ķ kerfiš. Žó er svo einfalt aš skilja af hverju žessu er svona variš.

Hvaš į leiguliši sęgreifans aš gera žegar hann žarf aš greiša 75 žśs. kr. fyrir tonn ķ žorskveišileigukvóta en hann fęr fyrirsjįanlega ekki nema 50-60 žśs. kr. fyrir tonniš af smįum žorski eša tveggja nįtta fiski? Er hęgt aš ętlast til žess aš bįtseigandinn, sem žegar lepur daušann śr skel, greiši meš aflanum sem hann kemur meš aš landi?

Žaš er alkunn stašreynd aš žorskur undir 6-8 kķlóum sést nś varla į fiskmörkušum, hvaš žį tveggja nįtta fiskur. Žaš er meira aš segja gerš krafa um aš koma ašeins meš žorsk sem hefur veriš blóšgašur lifandi, ž.e. aš fiski sem drepst ķ netunum sé hent.

Hvaš gera hertogar sęgreifadęmisins į eigin skipum? Mešalžyngd žorsks sem kemur ķ botnvörpuna mun vera um 2 kķló, žegar bśiš er aš slęgja hann. Mešalžyngdin į slęgšum žorski löndušum śr ķsfisktogurum mun hinsvegar vera 4-5 kg. Hvaš veršur um allan žann žorsk sem heldur mešalžyngdinni nišri ķ botnvörpunni? Aušvitaš fer hann ķ sjóinn. Žaš hefur gengiš svo langt aš afli hefur fariš ķ sjóinn hjį verksmišjuskipi eftir aš bśiš var aš pakka honum. Žrįtt fyrir mikiš peningaveldi sęhertoganna verša menn nś ekki rķkir nema fara vel meš.

Hvatinn til žess aš henda fiski sem er minna virši en unnt er aš leigja kvótann fyrir er žvķ augljós. Ég hef lżsingu togarasjómanns į žvķ hvernig a.m.k. eitt hundraš tonn af smįfiski fóru ķ sjóinn ķ einni veišiferš sem fęrši 160 tonn į land. Hvaš er gert viš žorsk sem kemur ķ veišarfęrin žegar ašeins er til kvóti fyrir żsu eša ufsa? Er lķklegt aš honum sé landaš meš veišileyfissviftingu ķ bónus?

Ķ sumar sem leiš varš sś hróplega mótsögn, aš fleiri žśsund tonnum af karfa var hent innan landhelginnar vegna žess aš karfaveršiš į mörkušum var lęgra en kostnašur af kvótaleigunni var. Į sama tķma voru togararnir į karfaveišum į Reykjaneshrygg utan landhelginnar meš risaflottrollin sķn aš žurrka upp restina af karfanum žar. Fisktegundum utan kvóta hefur nįnast veriš śtrżmt sem nytjastofnum.

Žrįtt fyrir žessa hrošalegu annmarka aflakvótakerfisins er žetta sem hér er sagt aš ofan minnsti glępurinn. Ranglętiš, höftin, forréttindin og ójöfnušurinn mešal ķslenskra žegna eru stęrsti gallinn į kvótakerfinu eins og žaš hefur veriš framkvęmt. Og ranglęti er ekki ašeins leišinlegt hugtak, heldur alvarlegt mein sem eitrar og sżkir allt žjóšfélagiš.

Valdimar Jóhannesson

© Morgunblašiš

Sį sem ętlar sér aš reikna śt hvaša veršmętum hefur veriš kastaš į glę į žeim 35 įrum sem kvótakerfiš hefur stašiš ętti aš gera žaš sitjandi vegna hęttu viš svima og jafnvel yfirliši žegar nišurstaša birtist. Lauslega reiknaš eru žetta 200 žśs tonn į įri af žorski ķ vannżtingu og brottkasti,- ca 7 milljón tonn, eša 7 milljaršir kķlóa af žorski. Ef reiknaš er meš aš 1200 kr fįist fyrir śtflutta žorskkķlóiš gerir žetta 8400 milljarša króna. Žaš mętti byggja hįtękni sjśkrahśs fyrir upphęšina, leggja nokkra vegaspotta og eiga samt góšan afgang. Sķšan er eftir aš reikna śt tekjur af afleiddum störfum og tjóniš af vannżtingu og brotkasti af öllum hinum fisktegundunum.

 

 


Höfundur

Valdimar H Jóhannesson
Valdimar H Jóhannesson

Höfundur berst gegn gjafakvótanum.

Netfang: vald@centrum.is

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (15.11.): 1
  • Sl. sólarhring: 1
  • Sl. viku: 34
  • Frį upphafi: 175893

Annaš

  • Innlit ķ dag: 1
  • Innlit sl. viku: 30
  • Gestir ķ dag: 1
  • IP-tölur ķ dag: 1

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband