Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, október 2014

Sannlega mega žeir sśpa hel

Žessar vikurnar er veriš aš myrša tugi eša jafnvel hundrušir žśsunda manna ķ Miš-Austurlöndum og vķšar ķ nafni ķslam og hin „sišmenntaši“ heimur horfir į nįnast ašgeršarlaus. Nśna um helgina er sennilega veriš aš ganga endanlega frį kśrdķskum ķbśum Kobane alveg viš landamęri Tyrkland. Fréttirnar žašan eru hryllilegri en orš fį lżst eins og veriš hefur undanfarin įr ķ Sżrlandi og Ķrak.  Öflugar NATO hersveitir Tyrklands standa ašgeršarlausir ķ sjónlķnu viš fjöldamoršin og Vesturlönd eru aš bręša meš sér hvort įstęša er til aš grķpa inn ķ atburšarrįsina og hafa veriš aš žvķ undanfarna mįnuši og jafnvel įr. Į mešan er veriš aš naušga konum, einnig stślkubörnum og drepa žęr sķšan į hrošalegan hįtt eša selja žęr sem eiginkonur ómennanna, sem gętu jafnvel einhverjir veriš héšan og sem ganga til lišs viš Ķslamska rķkiš (IS, Isis eša Isil) eša  selja žęr ķ annan žręldóm til kynlķfs eša žręlkunar.

Lķtt örlar į miskunnsama Samverjanum. Rįšmenn į Vesurlöndum spila golf eša gera eitthvaš įlķka žarft. Örvęntingafull hróp kristinna manna, Kśrda, Yezķda, Armena, sjķa-mśslķmar alawķta og jafnvel sśnnķta um hjįlp nį ekki eyrum okkar žó aš žau séu hįvęr og skķr. Ekki ašeins hafast hersveitir Tyrkja ekkert aš heldur hindra žęr ķbśa Kobane aš flżja yfir landamęrin undan sveitum ķslömsku brjįlęšinganna. Žęr stušla meš žvķ aš fjöldamoršunum og žęr hindra einnig Kśrda ķ Tyrklandi aš fara yfir landamęrin til aš taka žįtt ķ įtökunum en hafa hleypt ķslömskum vķgamönnum meš bśnaš sinn ķ gegnum landmęrin. Og mešan blóšiš rennur ķ strķšum straumi og veriš er aš eyša sķšustu leyfum t.d. kristinna manna į svęšinu eru vestręnir rįšamenn aš velta fyrir sér hvernig unnt sé aš žjįlfa m.a. Kśrda til virkari varnar eins og aš ekkert liggi nś į!  - Žetta ašgeršarleysi veršskuldar einkunargjöfina „fyrirlitlegt“.

Atferli Tyrkja og vestręnna rķkja rifjar upp ašra ljóta blóši drifna sögu. Önnur borg  kemur ķ hug, - Smyrna (Izmir) ķ september 1922 žegar tyrkneskar hersveitir undir stjórn Atatürks myrtu  50-100 žśsund kristinna Grikkja og Armena en  m.a. hermenn Vesturlanda į 21 herskipi frį Bretlandi, Bandarķkjunum, Frakklandi og Ķtalķu, sem lįgu ķ höfninni ķ Smyrna, létu moršin afskiptalaus til žess aš styggja ekki Tyrki! Og enn mį ekki styggja Tyrki sem ętla sér ljóslega aš lįta ķslömsku brjįlęšingana drepa eins marga Kśrda og unnt er įšur en įfram veršur haldiš. Er ekki kominn tķmi til žess aš lįta Tyrki standa reiknisskil fyrir vošaverk sķn nśna og ķ gegnum tķšina?

Hvenęr ętlar heimurinn aš lįta žį svara fyrir drįp sķn į 2.5-3.5 milljónum  grķskra , armenska og assżrskra kristinna manna į fyrstu įrum seinustu aldar žegar blóšug saga Ottoman veldisins var aš renna sitt skeiš?  Žaš var ekki aš įstęšulausu sem žeir voru kallašir Hundtyrkir. Eša vošaverkin į Balkanskaganum žar sem žeir fóru yfir ręnandi og myršandi ķ aldir? Hvenęr ętla Vesturlandabśar almennt aš horfast ķ augu viš hrošalega sögu ķslam ķ 14 aldir en einnig atferli mśslķma ķ dag og hętta aš lįta eins og ekkert sé?

Ętlum viš kannski aš lįta hįšsįdeilu Laxness rętast į okkur:

            Spurt hef ég tķu milljón manns

            sé myrtir ķ gamni utanlands;

            sannlega mega žeir sśpa hel;

            ég syrgi žį ekki;fari žeir vel.


Gallar kvótastżršra fiskveiša

 Vegna athugasemda viš sķšasta bloggiš mitt datt mér til hugar aš birta hér grein sem ég skrifaši um galla ķ nśverandi fiskveišistjórnarkerfi okkar įriš 2001 eša fyrir 13 įrum. Greinin var of löng til birtingar ķ blöšum og hefur žvķ legiš nišri ķ skśffu. Kannski hefur einhver gaman aš žvķ aš lesa hana nśna:

"Einn helsti vansi umręšunnar um stjórn fiskveiša er sį aš yfirleitt er gengiš śt frį žvķ aš kvótastjórnun fiskveiša sé hagkvęm ašferš til aš skammta ašgang aš takmarkašri aušlind. Vandinn sé ašeins hvernig śthluta beri aflaheimildum (kvóta). Žess vegna sé ašeins tekist į um žaš hvort leggja beri af gjafakvótakerfiš og śthluta kvótum ķ samręmi viš įkvęši stjórnarskrįrinnar um jafnręši og atvinnufrelsi eša hvort réttur sé skilningur LĶŚ, aš sameiginleg aušlind Ķslendinga, fiskimišin, sé ķ raun oršin einkaeign fįeinna śtvalinna manna - sęgreifanna.

Kvótastjórnun hefur, aš mati undirritašs, reynst meš öllu ótęk og hefur haft slęmar afleišingar fyrir efnahag landsins undanfarin 15 įr. Hśn hefur haft af žjóšinni tugmilljarša króna ķ śtflutningsveršmętum įrlega, hśn veldur žjóšfélaglegu ranglęti, hśn hefur valdiš hruni ķ fiskistofnum viš landiš og hśn er aš leggja af sjįvarbyggšir um land allt meš skelfilegu eignatjóni fyrir einstaklinga og žjóšfélagiš allt.

Auk žess slitnar žrįšurinn milli landsins og žjóšarinnar žegar byggširnar leggjast af. Žegar fólk fer aš setjast aftur aš, kannski eftir įratugi, ķ landshlutum, sem nś eru aš leggjast ķ aušn vegna žess aš undirstaša afkomunnar žar - ašgangur aš fiskimišunum, er kominn ķ einkaeigu forréttindastéttar, mun žaš fólk ekki hafa tengsl viš 11 alda sögu byggšarlaganna, ekki tengsl viš landiš, mišin og örnefnin eins og ef bśsetan hefši veriš samfelld. Hluti af žjóšararfinum mun glatast..

 Kvótakerfiš, aflamarkskerfiš, hefur falliš į prófinu į öllum svišum: Žaš uppfyllir ekki skilyrši um félagslegt réttlęti, žjóšhagslega hagkvęmni, verndun lķfrķkis og fiskistofna - žaš er aš rśsta byggšir ķ landinu, skerša žjóšararfinn, žaš er aš skemma eftirsóknarvert mannlķf um land allt - mannlķf sem gerir Ķsland aušugra og skemmtilegra, jafnt fyrir Ķslendinga sem erlenda feršamenn.

 Unnt er aš leiša aušskiljanleg rök aš žvķ aš kvótastjórnun sé afleit ašferš til aš stjórna fiskveišum, jafnvel žó gętt vęri jafnręšis viš śthlutun kvóta. Žvķ mį lķkja viš nįttśruhamfarir aš gjafakvótakerfiš var innleitt. Meš žvķ var óhemju aušęfum, kannski 400-500 millöršum króna, śthlutaš til örfįrra ašila, sem verja kerfiš meš kjafti og klóm. Įtökin um gjafakvótann skyggja į alla almenna galla kvótastjórnunar en žeir eru margir og alvarlegir

 Ķ ljósi žess hve mikiš er ķ hśfi fyrir žjóšina er illt hve erfišlega hefur gengiš aš fį fram opna og heišarlega umręšu um fiskveišistjórnunina. Umręšan byggist mikiš į yfirboršslegum slagoršum hagsmunaašila eins og LĶŚ, sem leyfir sér jafnvel aš ógna žeim sem telja sér skylt aš taka žįtt ķ umręšunni meš rökum og stašreyndum. Mįlflutningur LĶŚ er skiljanlegur og hann er hęttulegur. Žeir eru aš verja veršmętin sem žeir fengu śthlutaš vegna skammsżni stjórnmįlamanna og rįšgjafa žeirra.

 Öllu alvarlegri er mįlflutningur manna, sem żmist tjį sig af mikilli vanžekkingu og/eša af undirlęgjuhętti gagnvart firnasterkum hagsmunaašilum. Gengi manna innan stjórnarflokkanna og hjį żmsum rķkisstofnunum viršist oft byggjast į viljanum til aš styšja gjafakvótakerfiš. Andstęšingar žess eiga ekki upp į pallboršiš og eru jafnvel lįtnir gjalda žess.

Żmsir gallar kvótastjórnunar eru žeir sömu hvort sem kvótarnir eru framseljanlegir (gjafakvótakerfi) eša meš takmörkušum rétti (t.d. sólarlagsįkvęšum). Eins eru żmsir gallar framseljanlegra veiširéttinda sambęrilegir hvort sem veiširétturinn byggist į aflamarki (kvóta) eša sóknarmarki (t.d. veišidögum, tegundum veišarfęra, veišisvęšum o.s.frv.). Meš śthlutun framseljanlegra veiširéttinda er veriš aš afhenda fyrstu kynslóš veiširéttarhafa arš af veišum allra žeirra sem į eftir koma, ž.e. aš skuldsetja sjįvarśtveginn meš žvķ aš fęra fjįrmagn śt śr sjįvarśtveginum eins og hér gerist meš vaxandi žunga.

 Helstu almennir gallar kvótastżršra fiskveiša

 *Ósveigjanleg kvótasetning. Kvótasetningin veršur alltaf ónįkvęm vegna žess aš žekkingin til aš įkveša hęfilega veiši er alls ekki fyrir hendi. Žrįtt fyrir hępnar forsendur krefst kerfiš žess aš heildarkvótinn sé įkvešinn fyrirfram og aš viš hann sé stašiš svo aš kvótaeigendur geti skipulagt veišar sķnar til aš nį sem mestri hagręšingu, žó aš ķ ljós kunni aš koma aš įstand fiskistofna beri ekki žį heildarveiši sem kvótasetningin gerir rįš fyrir.

 Trśveršleiki kerfisins byggist į žvķ aš ekki sé hróflaš viš kvótasetningunni į veišiįrinu. Ef hętta vęri į nišurskurši mundu śtgeršarmenn kappkosta aš veiša kvótann tķmanlega žó aš annaš vęri hagkvęmara. Til žess aš verša ekki hengdir fyrir óvarlega kvótasetningu hafa umsjónarmenn kerfisins rķka tilhneigingu til aš fara mjög varlega ķ kvótasetningu og žar meš fer žjóšin į mis viš tekjur af afla sem ellegar hefši fengist. Žetta eitt dugar til aš gera aš engu hagręšingu sem kvótasinnar telja kerfiš leiša af sér.

 *Brottkast og rjómafleyting. Brottkast afla hefur alls stašar reynst fylgifiskur kvótastjórnunar. Ętti kannski aš segja flugfiskur kvótakerfisins eins og ķslenskir sjómenn kalla hann? Flugfisk kalla žeir afla sem er dreginn inn fyrir stjórnborš en flżgur śt žvert ķ bak vegna žess aš ekki er til kvóti fyrir honum eša hann er ekki nįkvęmlega eins og markašurinn borgar best fyrir žį stundina.

 Lengi vel afneitušu sęgreifarnir og žjónustuliš žeirra brottkastinu en višurkenna nś smį brottkast žó aš lķtiš sé gert śr žvķ og žvķ haldiš fram aš brottkast sé ešlilegt öllum fiskveišum. Śtśrsnśningur af žessum tagi er til marks um aš nišurstaša ķ fiskveišistjórnun getur ekki byggst į rökręšum viš žessa menn. Žeir eru ónęmir fyrir rökum. Brottkast er mjög mikiš į Ķslandsmišum. Žekktur aflaskipstjóri telur brottkastiš kannski nema 200.000 tonnum įrlega. Žó aš brottkasatiš vęri ašeins žrišjungur žess er žaš miklu meira en nóg til žess aš hugsanleg hagręšing af kvótastjórnun hefur skolast fyrir borš.

 Ķ aflamarkskerfi er hvati til aš koma ašeins meš veršmętasta fiskinn aš landi. Hinum veršur alltaf hent žó aš sett verši veišilögga ķ hvert skip meš eftirlitsmyndavélum. Slķkt kerfi yrši mjög dżrt og nįnast óframkvęmanlegt į smęrri veišiskipum. Einnig fyndust fljótt leišir til aš svindla į eftirlitinu.(Eftir aš žetta var skrifaš birti sjónvarpiš og Mbl mjög afgerandi fréttir um brottkast. Žvķ veršur varla neitaš lengur)

 *Hlišartegundir ofveiddar eša hent. Kvótastjórnun veldur augljóslega aukinni sókn ķ fiskstofna sem ekki eru kvótasettir meš hęttu į ofveiši. Hętta er į žvķ aš lögš sé óhófleg įhersla į hlišarafla žegar hann er ekki kvótasettur. Žegar fiskstofnar sem hafa flokkast til hlišarafla er hinsvegar kvótasettur eins og t.d. hefur gert nś meš keilu, löngu og żsu ķ aflamarkskerfi smįbįta er augljós hvati kominn til brottkasts. Žeir sem halda stķft fram kostum kvótastjórnunar viršast ganga śt frį žvķ aš unnt sé aš stjórna hverju sinni hvaša fisktegund bķtur į krókinn eša slęšist ķ netiš. Ašeins ķ veiši uppsjįvarfiska, sķldar, lošnu, kolmunna, er unnt aš stjórna aš mestu hvaš kemur ķ veišarfęrin. Ķ kvótastjórnun eru bįšir kostir slęmir; aš kvótasetja hlišarafla eša ekki.

 *Veršfall ķ hafi. Lķtill gaumur hefur veriš gefinn aš brottkasti afla sem žegar hefur veriš gert aš og jafnvel verkašur um borš veišiskipanna. Ef veršfall veršur į fiskimarkaši įšur en komiš er meš aflann aš landi er augljós hvati til aš henda slķkum afla fyrir borš til aš fórna ekki veršmętum kvóta fyrir veršlķtinn fisk. Undirritašur veit meira aš segja dęmi žess aš fryst fiskflök ķ neytendapakkningum hafi fariš fyrir borš af žessum įstęšum. Įhöfn frystitogarans hélt sér saman enda féllu hagsmunir hennar aš hagsmunum śtgeršarinnar. Žaš er eins gott aš kunna aš halda kjafti til aš missa ekki plįssiš. Annaš togskip fékk fullunna vöruna ķ vörpuna.

 *Kvótasvindl. Mikill hvati er til aš svindla į kvótakerfinu enda gert ķ stórum stķl. Sjómenn flaka fisk um borš og lauma ķ land ķ skjóli nętur. Žeir sem žekkja sjómenn hafa ašgang aš slķkum fiski sem sjómenn żmist selja ódżrt eša gefa. Gjafir eru aldrei ókeypis, žvķ "ę sér gjöf til gjalda". Slęgšum fiski er landaš sem óslęgšum. Žį hefur veršmiklum fisktegundum veriš landaš sem veršlitlum; žorskur t.d. gefinn upp sem ufsi. Talaš er um tvöfaldar pakkningar fyrstitogaranna, žorskpakkningum t.d. pakkaš inn ķ karfapakkningar. "Ufsinn" ķ gįmum breytist ķ žorsk ķ śtlöndum. Mesta hęttan er aušvitaš į žessu ķ smįbįtakerfinu. Fjöldinn gerir eftirlit žar erfitt.

 

*Léleg nżting verksmišjutogara . Lķtill hvati er fyrir vinnsluskip aš nżta aš fullu veiddan afla. Žar sem kvóti frystitogaranna er mišašur viš landašan afla er augljóst aš ekki borgar sig aš verja miklum fjįrmunum viš aš hįmarka nżtinguna ķ vinnslunni nema žegar fiskerķ er tregt. Ķ landvinnslu skiptir nżtingin hinsvegar sköpum fyrir afkomu vinnslustöšvrinnar. Mikilvęgara er fyrir eigandann aš fylgjast meš fķnstillingum į vinnsluvélunum en aš vasast į skrifstofunni. Sennilega er nżtingin ķ frystitogurum ašeins um žrišjungur žess sem gerist ķ löndušum, óunnum afla. Žarna eru miklir hagsmunir žjóšarinnar ķ hśfi en fįst aldrei skošašir nema viš uppęršar ašstęšur.

 *Of eša vannżting miša . Kvótastjórnun beinir veišunum žangaš sem von er į veršmętasta fiskinum, t.d. stórum hrygningaržorski. Önnur miš eru aš sama skapi vannżtt žó hagkvęmt vęri fyrir heildarhagsmuni landsins aš žau séu nżtt. Veišar žar geta skilaš góšum įrangri mišan viš sóknareiningu en skila lakari įrangri į aflaeiningu (fiskurinn of veršlķtill fyrir dżrmętan kvóta).

 Žarna mį t.d. benda į žorskinn ķ Breišafirši sem hefur veriš vannżtt aušlind. Ķ honum er töluvert af ormi(vegna vannęringar?) og hann er minni (vegna of mikillar samkeppni um takmarkaša fęšu?) og žvķ sķšri til vinnslu en žorskur ķ Faxaflóa. Sennilegast myndi žorskurinn ķ Breišafirši batna viš meiri veiši žar. Mikil veiši žar gęti žżtt eitthvaš minna fiskimagn en veršmętari fisk og žvķ meiri arš, jafnt mišaš viš aflamark sem sóknarmark. Svör viš svona spurningum eru mikilvęg.

 *Skekkja ķ gögnum. Vegna brottkasts, kvótasindls, misnżtingar fiskimišanna og lélegrar nżtingar aflans um borš ķ frystitogurum fį vķsindamenn og fiskveišistjórnin rangar upplżsingar um veišiįlagiš į fiskstofnana sem bętir viš vanda žeirra viš aš meta fiskstofna og žolmörk veišistofna. Sį vanda er žó ęrinn fyrir. Žetta veršur žeimmun alvarlegra sem afneitun kerfisins er meiri. Ķ sóknarstżringu fiskveiša fengist miklu réttari mynd af raunverulegri veiši. Žar žarf enginn aš fela glępinn.

 *Hrun fiskistofna. Žar sem kvótastjórnun hefur veriš beitt viš fiskveišar hefur oršiš hrun ķ fiskistofnun žvert ofan ķ ytfirlżsingar žeirra sem hafa hag af žvķ aš verja kvótakerfiš. Kvótastjórnun hefur ekki tekist aš byggja upp sterkari fiskistofna. Žvert į móti. Žetta er reynslan hér į landi, žetta er reynslan a Nżja Sjįlandi og ķ Kanada. Hérlendis hefur landašur botnfiskafli dregist saman um 40% frį žvķ sem hann var fyrir daga kvótakerfisins. Ķ Nżja Sjįlandi hafa fiskstofnar einnig hruniš eftir aš fiskveišar žar voru settar undir kvótastżringu. Ķ Kanada var kvótakerfi ašallega notaš til aš stjórna fiskveišum į austurströndinni. Žar hrundi žorskstofnin algjörlega og var veišum į honum hętt 1992.

 

Athyglivert er aš hugleiša aš ekkert hrun fiskstofna fyrir daga kvótakerfa ķ heiminum nįlgast aš vera sambęrilegt viš hruniš mikla ķ Kanada. Deila mį um hvaša žęttir valda mestu um hrun fiskistofnanna. Benda veršur į margar ofangreindar įstęšur svo sem brottkastiš, slaka nżtingu verksmišjurtogara, kvótasvindl, skekkju ķ gögnum, slaka nżtingu fiskmiša žar sem veišistofnar eru żmist ofveiddir eša vannżttir. Reglan viršist sś aš kvótastjórnun fer aš hafa afgerandi įhrif į minnkun fiskistofna eftir um įratug.

 Vannżting leišir til žess aš fiskurinn sveltur, dįnartķšnin hękkar og sjįlfsįtiš eykst. Alvarlegur misskilningur er aš halda aš fiskur geymist ķ sjónum. Ašrir fiskar éta megniš af žeim fiski sem ekki veršur sjįlfdaušur, yfir 90% į sumum hafsvęšum žar sem samkeppnin viš sjįvarspendżr er minnst. Sjįvarspendżr taka til sķn um žrišjung žar sem žau ganga haršast fram.

 Fiskveišar nema vķšast um eša innan viš 10% af žvķ magni fiskstofna sem ekki veršur sjįlfdaušur. Fiskar, sjįvarspendżr og fuglar taka 90% vķšast hvar. Meira aš segja ķ Noršursjónum žar sem miklar įhyggjur hafa veriš um ofveiši taka keppinautar okkar mannanna um veišina 2/3 hluta hennar!

 Vert er aš hugleiša aš lķfkerfi hafsins er "dżnamķskt" Meš žvķ aš tvöfalda veišiįlagiš er ekki endilega veriš aš eyša fiskistofnum, heldur kannski fękka sjįlfdaušum, żta undir nżlišun vegna meira fęšuframbošs, minnka sjįlfsįtiš og žörf fisks sem er bśinn aš nį mestri stęršaraukningu fyrir višhaldsfóšur, taka frį fuglum og sjįvarspendżrum o.s.fr. Grundvöllur lķfs ķ hafinu eru svif og žörungar. Frambošiš į žeim stendur undir öllu ęšra lķfrķki sem viš erum aš nżta ķ samkeppninni viš ofantalda ašila sem fį lang mest ķ sinn hlut.

 Margar breytur gera samspiliš ķ hafinu mjög flókiš. Fiskar sömu tegundar éta ekki sömu fęšuna, litlir eša stórir. Seišin geta ašeins unniš į minnstu fęšuögnum, stęrri fiskar éta m.a. seišin. Viškoman er alls ólķk žvķ sem viš sjįum į landi. Žorskhrygna getur klakiš śt 100 milljón eggjum į ęfinni. Tveir einsaklingar af žeim žurfa aš nį sama aldri og hśn sjįlf til žess aš hrygningarstofninn standi ķ staš ķ hennar fjölskyldu.

Śr žessarri fjölskyldu mega sem sagt 99.999.998 einstaklingar farast įšur en žeir nį aldri ęttmóšurinnar įn žess aš žaš hafi įhrif į hrygningarstofninn Til aš standa undir fiskveišunum žurfum viš aš taka til okkar 10-20 afkvęmi hrygnunnar. Viš eigum aš nżta nįttśruna skynsamlega og skoša hana vel en ekki lįta hręša okkur meš ógrundušum dómadagsspįm.

 *Ófullnęgjandi vķsindi. Ótrśleg kokhreysti er aš reyna aš įkveša nįkvęmlega veišižol fiskstofna fram ķ tķmann. Enginn žarf aš efast um vilja sérfręšinga hafrannsóknarstofnunar til aš gera vel. Viš höfum oršiš vitni ķtrekaš aš mistökum žeirra. Viš žvķ er ekkert aš gera nema aš skapa žeim góš skilyrši, heilbrigša samkeppni og vona aš vķsindin eflist. Vķsindi žurfa sjįlfstęši gagnvart hagsmunaašilum. Hafró nżtur ekki slķkra skilyrša. Stofnunin er undir stjórn manna sem hafa hag af žvķ aš verja gjafakvótakerfiš. Hafró mį ekki vera valdatęki. Viš veršum aš gera okkur grein fyrir takmörkum vķsindanna.

Lķfiš ķ hafinu og vķšįttur žess eru flóknara en vķsindin rįša nś viš. Žessvegna er frįleitt aš reyna aš stjórna veišunum į grundvelli mjög takmarkašrar vitneskju. Minnir į lęrdómsmenn mišalda, sem töldu sig getaš reiknaš fjölda pśka ķ helvķti eša įrafjöldann frį sköpun heimsins į grundvelli biblķunnar. Mešan viš vitum ekki betur er reynslan bestu vķsindin. Reynslan sagši okkur aš veišarnar eins og žęr voru fyrir daga kvótakerfisins gįfu mun meiri veiši en nś eftir 17 įra kvótastjórnun. Sjįvarśtvegurinn fyrir daga kvótakerfisins glķmdi viš margs hįttar vanda og ešlilegt aš žjóšin leitaši nżrra leiša til aš nżta helstu uppsprettu žjóšartekna. Nś er hins vegar löngu oršiš ljóst aš kvótastżring fiskveiša var ekki framför ķ sjįvarśtvegi og hefur stórkostlega skašaš žjóšina og löngu tķmabęrt aš leita nżrra lausna.

 Hér aš ofan hefur veriš fjallaš um helstu galla sem eru sameiginlegir allri kvótastjórnun fiskveiša. Gallar fiskveišistjórnun meš framseljanlegum kvóta eins og viš bśum viš eru margir gamlir kunningjar śr umręšunni:

 Helsu gallar framseljanlegs kvóta

 *Žjóšfélagslegt ranglęti. Skošanakannanir sżna aš allt aš 85% žjóšarinnar eru į móti kvótakerfinu vegna žess aš augljóst er meš hvaša hętti žaš mismunar Ķslendingum til aš nżta sameiginlega aušlind. Löggjafarvaldiš og framkvęmdavaldiš hunsušu dóm Hęstaréttar um aš žessi mismunun sé óheimil og ķ andstöšu viš stjórnarskrįna. Ekki žarf aš efast um žjóšhagslega óhagkvęmni óréttlętis. Óréttlęti veldur spennu og elur į sundrungu og upplausn. Óréttlįt mismunun veldur reiši og firringu; vilja žeirra sem verša undir til žess aš nį sér nišri į žjóšfélaginu sem getur leitt af sér glępi og jafnvel vķmuefnaneyslu til aš bęla nišur vanlķšan sem menn rįša ekki viš.

 *Samsöfnun kvóta. Meš framseljanlegan kvóta fį matadorar fjįrmįlalķfsins undirtökin ķ sjįvarśtveginum. Ókeypis kvótaśthlutun ķ upphafi gaf forskot ķ samkeppninni um kaup į kvóta. Kvótinn fęrist žvķ sķfellt į fęrri hendur og heilu byggšarlögin verša hįš gešžóttaįkvöršunum ašila sem hafa ašra hagsmuni en ķbśar žar.

 *Byggšaröskun. Vegna einkaeignar į kvóta er unnt aš svipta grundvelli undan heilu sjįvarbyggšunum eins og hefur veriš aš gerast allt umhverfis landiš. Žessir bęir eru aš deyja žrįtt fyrir hagkvęma legu gagnvart fiskimišunum og vilja ķbśanna til įframhaldandi bśsetu ef framtķšarhorfur vęru fullnęgjandi.

 

*Óveršskuldašur gróši. Žeir sem eru fyrir "tilviljun" vel stašsettir žegar śthlutun aflaheimilda fer fram geta selt rétt sinn sem veršur mjög veršmętur. Einstaklingur hefur gengiš śt śr atvinnugreininni meš marga milljarša króna fyrir sölu į einkarétti til nżtingar sameignar žjóšarinnar. Meš śthlutun framseljanlegra veiširéttinda er veriš aš afhenda fyrstu kynslóš veiširéttarhafa arš af veišum allra žeirra sem į eftir koma. Sjįvarśtvegurinn er skuldsettur meš fęrslu fjįrmagns śt śr sjįvarśtveginum meš vaxandi žunga.

 *Skuldasöfnun - verri lķfskjör. Skuldasöfnun śtgeršarinnar eykur skuldir žjóšarinnar erlendis sem skeršir kjör hennar. Fleiri krónur af śtflutningi fara ķ vaxtagreišslur og af sjįlfu sér leišir aš fęrri krónur fįst til aš kaupa vörur og žjónustu fyrir žjóšina erlendis.

 *Nżlišun hindruš. Erfitt er fyrir nżja menn aš vinna sig upp innan greinarinnar. Veršmęt tękifęri glatast til aš fį ferska strauma inn ķ atvinnugreinina. Nżir, įkafir og öflugir menn brydda oft upp į nżjungum sem geta leitt til įšur óžekktra sóknarfęra. Lķfrķkiš umhverfis Ķsland er eflaust mjög illa nżtt mišaš viš žaš sem gęti oršiš. Starfsmenn risafyrirtękja eru sķšur lķklegir til aš sjį nż sóknarfęri en eigendur sem eru į vettvanginum eins og sagan sżnir.

 *Hagkvęmni einkarekstrar skeršist. Eigendur fiskiskipa sem sjįlfir stżra skipum sķnum fara betur meš en jafnvel samviskusamir starfsmenn. Framseljanlegur kvóti leišir til samsöfnunar kvóta sem aftur leišir til óheppilegrar samsetningar veišiflotans. Matadorinn į aušveldara meš aš stjórna hagsmunum sķnum ķ gegnum stór verksmišjuskip en fjölda smįbįta, jafnvel žó aš žeir séu žjóšhagslega hagkvęmari.

 Kvótasinnar telja sjįvarśtveginn best kominn ķ höndum žeirra sem hafa frjįlst spil til aš safna til sķn veišiheimildum. Žeir segja aš stór hluti žjóšarinnar muni svo ķ raun eiga fyrirtękin og žar meš fiskimišin ķ gegnum hlutabréfakaup żmist beint eša ķ gegnum lķfeyrissjóši žegar matadorarnir bjóša hlutabréfin föl.

 Almenningur į sem sagt aš kaupa fiskimišin til baka frį matadorunum, sem hafa fénżtt upphaflegan gjafakvóta og skattakerfiš til aš eignast einkarétt til aš nżta (og žar meš eiga) sameign žjóšarinnar. Kvótasinnar hafa spįš žvķ aš allar veišiheimildir muni safnast į 2-3 hendur.

 Af hverju ekki ašeins ķ eitt fyrirtęki? Ef sameign žjóšarinnar vęri betur komin ķ eign almenningshlutafélags heldur en žjóšarinnar allrar af hverju žį hreinlega ekki aš stofna almannahlutafélag um fiskimišin sem allir Ķslendingar ęttu og stjórna žessu hlutafélagi allra Ķslendinga meš stjórn sem allir Ķslendingar kysu ķ sérstakri atkvęšagreišslu (kosningum)?

 *Verri vistfręši. Vegna tilhneigingar eignakvótakerfis til aš nżta veiširéttinn meš stórum togveišiskipum skapa veišarnar verri kost fyrir vistkerfiš en ef fiskurinn vęri aš mestu sóttur meš minni skipum meš kyrrstęšum veišarfęrum - į öngla, ķ net eša ķ gildrur. Vķsbendingar benda til žess aš togveišarfęri fari illa meš lķfrķkiš - sérstaklega hafsbotninn. Noršmenn hafa bannaš allar togveišar žar sem enn eru kóralrif sem ekki hafa veriš eyšilögš. Vķsindamenn eru aš vakna til vitundar um aš kóralrifin séu lķfrķkinu afar mikilvęg. Hvaš meš annaš landslag hafsbotnsins?

 Spurning er hve mikiš drepst af fiski sem sleppur śt um möskva vörpunnar og hve mikiš lķf fer forgöršum viš hnjaskiš. Króka- og gildruveišar viršast hafa afgerandi vistfręšilega yfirburši. Fiskur veišist helst į öngla žegar hann er svangur vegna fęšuskorts. Žį er einnig mikilvęgast aš veiša hann įšur en hann veršur sjįlfdaušur eša aš stęrri félagar hans, sem einnig eru svangir, éta hann.

 Olķunotkun į hverja aflaeiningu er margföld ķ togveišum mišaš viš veiši smįbįta. Munurinn getur veriš allt aš tuttugufaldur į hagkvęmustu trilluveišum og verksmišjutogurum. Fyrir utan betri arš śtgeršarinnar og žjóšfélagslegt hagręši af minni olķuneyslu viš veišarnar vęri minni olķunotkun veršmętt innlegg Ķslendinga ķ minni losun gróšurhśsalofttegunda. Į kvótatķmabilinu hefur olķunotkun į hverja aflaeiningu meira en tvöfaldast į sama tķma og tękniframfarir hafa į öšrum svišum leitt til orkusparnašar. Aukinn kvóti annars stašar ķ atvinnulķfinu til losunar kolsżru śt ķ andrśmsloftiš gęti veriš mjög veršmętur.

 *Verra mannlķf. Flestir sem stunda sjó mundu kjósa aš róa į minni veišiskipum, trillum eša landróšrabįtum, jafnvel žó aš tekjurnar vęru minni en į stórum togurum. Ef tekjurnar vęru ķ žokkabót meiri eins og sterkar vķsbendingar eru um ef smįbįtaveišar fengju aš keppa į jafnréttisgrundvelli viš stórśtgeršina, žarf vart aš efa hvaš flestir sjómenn mundu velja. Tękniframfarir ķ smįbįtaśtgerš hafa veriš gķfurlegar undanfarin įr. Velbśin trilla er oršin miklu öflugra og öruggara vinnutęki en įšur žekktist. Smįbįtaveišum fylgir skemmtilegra mannlķf og betra fjölskyldulķf en rekstri stórra togveišiskipa sem eru aš veišum langtķmum saman.

 *Meiri erlendur kostnašur. Stórśtgerš kostar margfalt hęrri erlenda fjįrfestingu į bak viš hvert starf en smįbįtaveišar, jafnt ķ skipakosti, tękjum, veišarfęrum sem og rekstrarvörum og eldsneyti. Meš stórśtgerš er ķ raun veriš aš flytja störf tengd sjįvarśtvegi til annarra landa, ķ skipusmķšastöšvar, til tękjaframleišenda og olķuframleišslurķkja. Olķuverš er nś sennilega mjög lįgt mišaš viš žaš sem žaš getur oršiš. Ķslenskur sjįvarśtvegur veršur ķ miklum vanda ef olķa hękkar skyndilega og tękifęri gefst ekki til aš komast fljótt ķ hagkvęmari smįbįtaveišar.

Mjög öflugur išnašur var aš skapast hérlendis ķ tękjasmķši (t.d. fullkomnum handfęrarśllum) og smķši smįbįta, sem voru aš nį athygliveršum įrangri į heimsvķsu. Aukin smįbįtaśtgerš mundi hleypa nżju lķfi ķ žennan išnaš. Višhaldsvinna smęrri veišiskipa er aušveld og hagkvęm hérlendis en višhald stóru togskipanna fęrist ķ auknum męli til erlendra ašila. Góšur įrangur hefur nįšst hérlendis ķ veišarfęraišnaši tengdum stórśtgerš meš miklum śtflutningi. Engum dettur til hugar aš śtgerš stórra togara eigi eftir aš hverfa žó aš hlutfallslegt vęgi žeirra gęti eitthvaš dalaš nema ef stóru togskipin gętu ekki stašist samkeppni viš smįbįtana į jafnréttisgrundvelli. Žį er heldur ekki eftir neinu aš sjį.

 *Erfitt aš breyta til. Einn alvarlegasti galli aflamarkskerfis meš framseljanlegum kvóta er hve erfitt er aš fara śr kerfinu ef ķ ljós kemur aš žaš dugar illa til aš stjórna fiskveišum. Į žessu erum viš Ķslendingar heldur betur aš brenna okkur. Fyrsta grein laga um stjórn fiskveiša er žó ljós ķ myrkrinu. Žar segir m.a.: Śthlutun veišiheimilda samkvęmt lögum žessum myndar ekki eignarrétt eša óafturkallanlegt forręši einstakra ašila yfir veišiheimildum. Tveir dómar Hęstaréttar eru einnig mikilvęgir, Valdimarsdómurinn og Vatneyrardómurinn. Ķ fyrri dóminum segir hęstaréttur aš ekki sé heimilt samkvęmt stjórnarskrįnni aš mismuna Ķslendingum um ašgang aš (nżtingu į) sameiginlegum fiskimišum. Ķ seinni dóminum segir rétturinn aš Alžingi geti breytt um fyrirkomulag fiskveišistjórnunar og veršur ekki annaš skiliš aš žetta sé unnt aš gera skašabótalaust. Ofurtök kvótaeigenda ķ stjórnmįlalķfi landsins eru žarna hinsvegar mikill Žrįndur ķ götu og sś stašreynd aš ķslenskir stjórnmįlamenn eru vanir žvķ aš lįtast stjórnast af sérhagsmunaöflum frekar en almannahagsmunum.

 Vegna meiri eftirspurnar eftir gęšafiski, tękniframfara, frjįlsra fiskmarkaša, frjįlsrar śtflutningsverslunar meš fiskafuršir, betri samgangna, meiri žekkingar ķ fiskverkun og nżtingu į sjįvarfangi, sem įšur var vannżtt, hafa veršmęti af sjįvarśtvegi ekki dregist saman į žessum tķma. Žessar framfarir hafa oršiš žrįtt fyrir kvótakerfiš en ekki vegna žess. Hefši kvótakerfiš ekki komiš til er sennilegt aš botnfiskveišarnar gętu veriš a.m.k. 300 žśsund tonnum meiri įrlega. Žorskafli į Ķslandsmišum įriš 1953 til 1983 nam aš mešaltali 420.000 tonnum. Undanfarinn įratug hefur hann ašeins numiš helmingi žess. Afli 200 žśs tonna af žessum veršmęta fiski hefur glatast įrlega.

 Aflaveršmęti glataša aflans, vannżting og brottkast, gętu numiš a.m.k. 30-40 milljöršum króna įrlega, śtflutningsveršmęti gętu numiš 40-50 milljöršum króna. Kannski erum viš aš tala um miklu stęrri upphęš ef grunur minn er réttur en žaš er seinni tķma mįl. Margfeldisįhrif frį tekjum ķ žessum undirstöšuatvinnurekstri žjóšarinnar yršu gķfurleg. Žjóšartekjur į mann yršu ķ einu af efstu sętum ķ heiminum. Višskiptahallinn gęti lagast verulega sem og erlendar skuldir žjóšarinnar į skömmum tķma meš skynsamlegri efnahagsstjórn.

 Kanadķski fiskihagfręšingurinn Parcival Copes, prófessor emeritus viš Simon Fraser University ķ BC, sem lengi hefur haldiš uppi hvassri gagnrżni į kvótastżrša fiskveišistjórn heldur žvķ fram aš einn af fįum kostum slķks stjórnarkerfis t.d. ķ botnfiskveišum sé aukin hagręšing ķ fiskiskipaflotanum til skamms tķma ef kvótinn er framseljanlegur. Hann telur aš starfsfélagar hans sem ašhyllast kvótakerfi einblķni of mikiš į žetta eina atriši sem nęst ašeins meš žeim frįleita fórnarkostnaši sem gjafakvótakerfinu fylgir. Hér geršist hinsvegar žaš furšulega aš žessarar hagręšingar gętti alls ekki. Žvert į móti stękkaši flotinn verulega jafnt aš rśmtaki, vélarafli og ķ fjįrfestingu og hafši žaš gerst įšur en Valdimarsdómurinn svokallaši var kvešinn upp žó aš lįtiš sé aš žvķ liggja aš til žess dóms megi rekja aš kvótakerfiš hafi oršiš óhagkvęmara.

Parcival Copes tjįši raunar undirritušum nżlega aš starfsfélagar hans vestra vęru sumir farnir aš sjį hve kvótastjórnun er gallaš tęki og žį alveg óhįš žvķ hvort um er aš ręša gjafakvóta eša ekki. Enginn žeirra efast hinsvegar um aš gjafakvótakerfi er óhagkvęmast og óréttlįtast af öllum kvótakerfum. Stiglitz, nżbakašur nóbelsveršlaunahafi ķ hagfręši, og Becker sem fékk sömu veršlaun fyrir nokkrum įrum, bįšir afar virtir bandarķskir hagfręšingar, hafa gefiš ķslenska gjafakvótakerfinu falleinkunn ķ vištölum viš ķslenska fjölmišla. Umsögn žeirra beggja var efnislega samhljóša eftirfarandi viš sitt hvort tękifęriš: Kerfiš gagnast žeim einum sem voru svo heppnir aš fį śthlutaš kvóta. Undir žaš tek ég heilshugar!

 Sóknarkerfi hefur yfirburši yfir aflamarkskerfi

 Helsti valkostur ķ fiskveišistjórnun viš kvótakerfi er sóknarstżring sem getur veriš meš żmsum hętti. Fęreyingar voru komnir ķ kvótastżringu eins og viš fręndur žeirra en žeir bįru gęfu til žess aš įtta sig tķmanlega og taka upp sóknarkerfi sem viršist hafa žjónaš žeim vel. Mikil umskipti til batnašar uršu ķ sjįvarśtvegi hjį žeim viš breytinguna. Fįtt hindrar žį nś ķ aš taka upp breytt kerfi ef žeir sjį sér hag ķ žvķ.

Viš Ķslendingar ęttum aš skoša kerfi žeirra en leiša žó hjį okkur alvarleg mistök sem žeir geršu ķ aš hafa veišileyfin framseljanleg. Viš ęttum žvķ aš skoša vel sóknarkerfi meš svoköllušu lokušu veišileyfakerfi meš óframseljanlegum veiširéttindum (Limited Entry Non Transferable Licensing) og aušlindagjaldi af umframarši (aušlindarentu). Rękilega žarf aš undirstrika oršiš óframseljanlegum. Kanadamenn tóku upp lokaš veišileyfakerfi til žess aš nį tökum į laxveišum ķ sjó en höfšu veišileyfin framseljanleg (Limited Entry Transferable Licensing) Notkun LETL-kerfis ķ staš notkunar LENTL- kerfis varš til žess, aš mati Parcival Copes, aš eyšileggja įrangurinn ķ laxveišum Kanada. Vert er aš skoša hvernig LENTL-kerfi stendur gagnvart helstu kröfum sem gera į til fiskveišistjórnunarkerfis. Gera veršur žį kröfur til kerfisins aš leišin frį nśverandi fiskveišistjórunarkerfi sé nokkuš greišfęr en žaš viršist einmitt vera tilfelliš. Einnig veršur aš meta hversu aušvelt vęri aš fį almenning og sérstaklega žį sem eiga aš bśa viš kerfiš til žess aš skilja aš hagsmunir žeirra gętu legiš ķ žvķ aš taka žetta kerfi upp. Helstu kröfur sem gera veršur til kerfisins eru eftirfarandi:

 1. Félagslegt réttlęti

 2. Standist stjórnarskrįna

 3. Žjóšhagsleg hagkvęmni

 4. Verndun lķfrķkis sjįvar og fiskstofna

 5. Byggšažróun

 6. Almenn lķfsgęši

 7. Ašlögunarhęfni frį nśverandi kerfi

 8. Möguleikar til aš breyta ķ nżtt kerfi ef žaš reynist ófullkomiš

Aš lokum vil ég leggja įherslu į aš hafa veršur ķ huga fyrir hverja fiskveišistjórnunin er hagkvęm. Aršur allra Ķslendinga af fiskimišunum skiptir mįli. Tryggja veršur aš hann dreifist sem best. Jafnvel žó aš sżnt yrši fram į aš aršur fiskveišifyrirtękjanna vęri mestur meš lįgmarkstengingu viš ķslenskt efnahags- og atvinnulķf er žaš ķ andstöšu viš hagsmuni žjóšarinnar, eiganda aušlindarinnar. Eins og horfir ķ kvótastżršum fiskveišum Ķslendinga gęti sś staša hęglega komiš upp fljótlega aš handhafar kvótanna sjįi sér mestan hag af žvķ aš lįta erlent lįglaunafólk manna verksmišjuskipin og aš višhald žeirra fęri fram erlendis sem og önnur žjónusta viš žau. Aflinn yrši fluttur til vinnslu žar sem vinnuafliš er ódżrast. Veišiskipin kęmu lķtiš ķ ķslenska höfn. Žį skiptu heimsins bestu fiskveišimiš žjóšina oršiš litlu mįli og lķfskjörin yršu aš sama skapi verri."

Valdimar Jóhannesson 11.11. 2001

 


Žśsundir milljarša króna ķ erlendum gjaldeyri hafa glatast

Jón Kristjįnsson fiskifręšingur hefur um įratugi barist fyrir žvķ aš žjóšin skilji hagsmuni sķna ķ nżtingu aušęfa sjįvar umhverfis landiš. Hann skrifaši gagnmerka grein ķ nżjasta hefti Žjóšmįla um fįrįnleikann ķ opinberri fiskifręši Hafró. Sś grein hefši įtt aš vekja feikilega athygli ķ landi sem byggir afkomu sķna aš miklu leyti į nżtingu sjįvarafla. Fundir alžingis ęttu aš standa fram į nętur til žess aš ręša efni greinarinnar og Jón og ašilar ķ sjįvarśtvegi ęttu aš vera helstu višfangsefni fjölmišlamanna žar til óyggjandi nišurstaša vęri fengin um sannleiksgildi greinar hans.

Veršmętin sem žjóšin hefur fariš į mis viš vegna kvótakerfisins  skipta žśsundum milljarša króna ķ erlendum gjaldeyri fyrir utan ennžį hęrri upphęšum ķ žjóšartekjum.  Žetta ętti aš vera umręšuefniš ķ sölum alžingis fyrir utan hiš žjóšfélagslega óréttlęti.

Ég efast ekki um sannleiksgildi ummęla Jóns og sennilega erum viš margir sem erum sammįla Jóni en höfumst ekki aš. Ég verš aš vķsu varla įsakašur um fįlęti en kannski mętti įsaka mig fyrir žaš sem mannvitsbrekkan Egill Helgason sagši einhvern tķmann žegar ég hafši haft mig mikiš ķ frammi aš žaš vęri til vansa hvaš  ég vęri slakur talsmašur!

Nś hef ég žagaš all lengi um žessi mįl en žvķ mišur hefur sterkur talsmašur aš smekk Egils ekki gefiš sig fram.  Į mešan halda ótęmandi aušęfi sęvar įfram aš bruna  illa nżtt landsmönnum til góša svo aš vitnaš séu ķ sżn Hannesar Hafstein fyrir 114 įrum žegar hann horfši vondjarfur til nżrrar aldar um ķ Aldamótaljóši sķnu įriš 1900 og sį öldina framundan ķ hyllingum.

Grein Jón Kristjįnssonar sem ętti aš vera heitasta umręšuefniš žessa dagana og alveg žar til žjóšin vaknar af dvalanum og heimtar umbętur er hérna en hśn biritist ķ dag į bloggsķšu hans:

http://fiski.blog.is/blog/fiski/entry/1461996/#comment3537889

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband